VJF stipendijos – vykdantiesiems „žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę“

pagal | 29 gruodžio, 2021
Komentarų: 16 807

Baigiantis 2021 metams Vydūno jaunimo fondas, šiuo metu besirengiantis Kalėdinių atvirukų vajui, primena, kad ateinantys metai jam bus išskirtiniai – VJF rengiasi iškilmingam 70-ties metų jubiliejaus minėjimui. Valdybos pirmininkė fil. Vida Brazaitytė pasidžiaugė, kad Fondo veikla dėl pandemijos ribojimų nebuvo sustojusi, ir kilni misija buvo tęsiama. Skaitytojams pristatome vieną svarbiausių šių metų VJF renginių, įvykusį spalio trečiąją, 12. 30 val. po pietų Lemonte, Pasaulio lietuvių centre (PLC), Lietuvių dailės muziejaus galerijai „Siela“ duris atvėrus kasmetinei Vydūno jaunimo fondo stipendijų įteikimo šventei, kurios metu buvo įvertinti aktyviausi ir gabiausi lietuvių kilmės jaunuoliai, siekiantys užsibrėžtų tikslų ir aukštų idealų, bei pagerbta talentingą ir Vydūno jaunimo fondui dosni pianistė Raimonda Apeikytė, kuriai šiais metais būtų sukakę 75-eri. Renginį moderavo VJF valdybos pirmininkė fil. Vida Brazaitytė. Meninę programą atliko Linda Veleckytė Nussbaum (smuikas) ir Lisa Kristina (fortepijonas).

Susirinkusieji į vieną svarbiausių VJF metų renginių klausėsi meninės programos atlikėjų – Lindos Veleckytės Nussbaum (smuikas) ir Lisos Kristinos (fortepijonas).

Renginiui prasidėjus, po Vydūno jaunimo fondo tarybos pirmininko fil. dr. Arūno Draugelio sveikinimo kalbos, susirinkusieji buvo paprašyti tylos minute pagerbti visus Vydūno jaunimo fondo šeimos narius, kurie šiais metais iškeliavo į Amžinuosius namus – buvusį Fondo valdybos pirmininką fil. Šarūną Rimą, aukotoją dr. Aldoną Naudžiuvienę ir praėjusį sekmadienį mirusį ilgametį Fondo tarybos pirmininką fil. Leoną Maskaliūną.

Vydūno jaunimo fondo valdybos pirmininkė fil. Vida Brazaitytė, pasveikinusi visus, atvykusius į šeštąją Vydūno jaunimo fondo vardinių stipendijų įteikimo šventę, pristatė garbės svečius – Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos administratorių kunigą Vaidą Lukoševičių SJ, misijos seseles Juditą Zabitaitę ir Laimutę Kabišaitytę, stipendijų įkūrėjus: Rimą Banį su žmona Rima ir Liautaud šeimos atstovę Larissą Berry, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje vadą Julių Butkų su žmona Regina, JAV LB Krašto valdybos vicepirmininke, Pasaulio lietuvių centro vykdomąją direktorę Elytę Rėklaitis, JAV LB Lemonto apylinkės pirmininkę Violetą Valaitytę ir valdybos nares Nijolę Danielson, Pauliną Liaubą ir Janiną Sučylienę, Čikagos lituanistinės mokyklos direktorę Vida Rupšienę, „Žiburio“ lituanistinės mokyklos Detroite vedėją bei „Gabijos“ tunto tuntininkę Viliją Jurgutienę su šeima, Lietuvių meno ansamblio ,,Dainava” meno vadovą Darių Polikaitį, ,,Nerijos“ tunto tuntininkę j. v. s. fil. Taiydą Chiapettą, Lietuvių dailės muziejaus galerijos „Siela“ direktorę Astą Zimkienę, spaudos atstovę Laimą Apanavičienę, laikraščio ,,Dirva” žurnalistę Živilę Gurauskienę.

VJF valdybos pirmininkei fil. Vidai Brazaitytei pakvietus į sceną Vydūno jaunimo fondo tarybos pirmininką dr. Arūną Draugelį buvo įteiktos stipendijos studijuojantiems jaunuoliams.

VJF valdybos pirmininkė fil. Vida Brazaitytė (kairėje) ir VJF tarybos pirmininkas fil. dr. Arūnas Draugelis (dešinėje) su Viktoro Kamantausko vardo (LSS) stipendijų laureatais (viduryje, iš kairės į dešinę): Vaida Naryte, Matu Deuschle, Tessa Papartyte, Tadu Stankumi, Ariana Chiapetta.

Liautaud vardinės stipendijos

Nuo 2016 m. dosnios geradarės Gražinos Liautaud dėka Vydūno jaunimo fondas teikia tris 10  000 dolerių Liautaud vardines stipendijas verslą studijuojantiems jaunuoliams (bakalaurantams, magistrantams, doktorantams). Jas dosni geradarė Gražina Liautaud įkūrė savo vyrui a. a. James (Big Jim) Liautaud atminti. Stipendija skiriama lietuvių kilmės jaunuoliams, kurie šiuo metu studijuoja ar yra priimti ir užsiregistravę studijuoti Ilinojaus valstijos pagrindiniame, pripažintame verslo universitete, siekiant bakalauro, magistro ar daktaro laipsnio.

Verslininkas ir pedagogas James Liautaud gimė 1936 m. spalio 19 d., gyveno Čikagoje, įgijo mechaninės inžinerijos bakalauro laipsnį Ilinojaus universitete Urbana–Champaign, dalyvavo Korėjos kare. 1963 m. James Liautaud išrado metalo bei plastiko kompozito liejimo technologiją, o po 8-erių metų įsteigė kompaniją „Capsonic Inc.“, kur gamino ir tiekė iš šios medžiagos pagamintas detales elektronikos, buitinės technikos, mašinų pramonės įmonėms Eldžine. Jis įsteigė nemažai verslų, pvz. ,,American Antenna”, ,,K40 Electronics”. Vėliau dėstė Ilinojaus universitete Čikagoje, kur įkūrė ,,Process Designed Training” – vadovavimo apmokymo metodą, įvestą Liautaud institute Ilinojaus universitete Čikagoje. James Liautaud taip pat įvedė ,,Chicago Family Business Council” DePaul universitete. Jis mirė 2015 m. spalio 23 d., sulaukęs 79-erių metų.

Pirmasis laureatas – bakalaurantas Vitas Polikaitis, studijuojantis buhalteriją Ilinojaus universitete Urbana-Champaign. Vitas rašė, kad per pastaruosius metus atliko praktiką dvejose kompanijose. Pirmoje, Friedman and Huey Associates LLP, tvarkė federalinius ir valstijos mokesčius 80-čiai klientų. Jam patiko padėti klientams naršyti sudėtingame mokesčių pasaulyje: „Aš geriau supratau savo profesiją ir įgijau problemų sprendimo įgūdžių, daug dėmesio skyriau detalėms ir efektyviai dirbau, kad pasiekčiau sėkmingų rezultatų“.

Vitas yra ateitininkas,,,Dainavos“ choristas, „Grandies“ šokėjas.

Vydūnas buvo giliai įsitikinęs, kad mokiniui visapusiškai bręsti gali padėti šeima, mokykla, tauta, visa žmonija, gamta. Taigi renginio moderatorė pakvietė atsistoti Vito tėvelius, sesutę ir senelius.

Miglė Rupšaitė, antroji laureatė, magistrantė – studijuojanti verslo administravimą DePaul universitete. Miglė dirba Health Care Service Corporation, o vakarais siekia MBA. „Man svarbu gerai dirbti, kad galėčiau ir toliau apmokėti studijas, – teigė Miglė, – aš noriu ne tik parodyti, kokia atsakinga esu darbe, bet ir tai, kiek dėmesio skiriu studijoms. Liautaud šeimos stipendija leis man labiau susikoncentruoti į studijas. Aš tikiu, kad šios studijos padės man būti verslo mokslų profesionale, ko ir siekiu”.  Miglė dirba Čikagos lituanistinėje mokykloje, taip pat skaito Dievo žodį Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje Market Parke (Marquette Park). Šiandien Miglė švenčia savo gimtadienį.

Trečiasis laureatas – bakalaurantas Petras Simonaitis, studijuojantis ekonomiką ir verslą Lake Forest kolegijoje. Petras rašė: „Man visada patiko ir dabar domiuosi kelionėmis. Būdamas mažas berniukas piešiau oro uostų schemas, transporto sistemas ir kūriau jas iš Lego kaladėlių. Kad ir kur keliavome, aš mokiausi traukinių sistemų ir įsimindavau stotis bei maršrutus. Tikiuosi siekti verslo ekonomikos laipsnio, ir ateityje tai pritaikyti verslo srityje”.

Petras yra skautas vytis, Eagle Scout, ateitininkas, savanoris Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centre.

Nijolės Banienės vardinė stipendija

2018 metais dosnusis geradaris Rimas Banys įkūrė 5 000 dolerių stipendiją savo žmonai a. a. Nijolei Banienei (Nyole Banys) atminti. Ši stipendija teikiama lietuvių kilmės jaunuoliams, kurie yra studijavę bent dvejus metus Ilinojaus valstijos pagrindiniuose pripažintuose meno universitetuose bei kolegijose, siekdami įgyti meno studijų (tapybos, keramikos, skulptūros, grafinio dizaino, animacijos ir pan.) bakalauro, magistro ar daktaro laipsnius. Dailininkė N. Banienė gimė 1934 m. Kaune. Po II Pasaulinio karo atvyko į Čikagą, kur studijavo Ilinojaus ir „Roosevelt” universitetuose. Studijas tęsė Čikagos Meno institute, kurį baigė 1957 m. Netrukus dailininkės kūriniai – paveikslai, brėžiniai, koliažai bei knygų iliustracijos – buvo eksponuojami  parodose. Menininkė dalyvavo per 20 grupinių parodų, surengė 4 autorines kūrybos parodas. N. Banienės kūryboje vyravo gamtos peizažai, ypač pavasario gėlės. N. Banienė priklausė La Grange, IL Meno lygai. Dailininkė mirė 2007 m. lapkričio 18 d.

Renginį moderavusiai Vydūno jaunimo fondo valdybos pirmininkei fil. Vidai Brazaitytei į sceną pakvietus Nijolės Banienės vardinės stipendijos steigėją Rimą Banį buvo įteikta vardinė Nijolės Banienės stipendija. Šiemet ji atiteko Deividui Tarui – bakalaurantui, studijuojančiam grafinį dizainą Trinity kolegijoje. Stipendijai gauti prašyme jis rašė: „Maždaug prieš 5-erius metus pradėjau automobilių fotografavimo verslą. Praėjusiais metais vienas iš klientų pasiūlė man surengti fotosesiją, kad galėtų naudoti fotografijas būsimam automobilių konkursui. Fotografavimas pavyko puikiai, o klientas buvo labai patenkintas fotosesijos rezultatais. Po kurio laiko mano fotografijos buvo išspausdintos žurnale. Aš apie tai svajojau, bet nemaniau, kad galiu to pasiekti – žurnale, po minėtomis fotografijomis, buvo mano pavardė. Man trūko žodžių“. Praeityje Deividas yra skautavęs, žaidė krepšinį ir tinklinį.

Fil. Gražinos Musteikytės vardinė stipendija

69-erius metus gyvuojantis Vydūno vardo jaunimo fondas remia lietuvių studentų studijas ir vertingų knygų leidimą, skiria mokslo premijas Akademinio skautų sąjūdžio garbės narių vardais.

Vydūno jaunimo fondas, siekdamas įvykdyti Gražinos Musteikienės testamentą, įkūrė fil. Gražinos Musteikytės vardinę stipendiją. Didžioji mecenatė labai mylėjo Lietuvos jaunimą, jį rėmė ir tikėjo jo ateitimi. Gražina Musteikienė, norėdama įprasminti dukters Gražinos, anksti iškeliavusios į Amžinybę, atminimą, kreipėsi į Vydūno jaunimo fondą, prašydama įsteigti stipendiją studijuojantiems ir aktyviai dalyvaujantiems skautų veikloje lietuvių kilmės jaunuoliams.

Šių metų fil. Gražinos Musteikytės 10 000 dol. vardinės stipendijos laureatė – vyr. sk. t. n. Monika Ringytė. 2011 m. Čikagoje ji įstojo į „Aušros Vartų/Kernavės“ tuntą. Šiuo metu ji vadovauja skaučių draugovei. Sesė Monika studijuoja kibernetinę saugą, kurią baigs magistro laipsniu DePaul universitete. Monika rašė: „Mane tikrai stebina, kaip pasikeitė pasaulis per pastaruosius dvidešimt metų – technologijų svarba vis didėja, o jos pačios nenustoja tobulėti. Pasirinkau šį karjeros kelią, nes jis man įdomesnis savo inovatyvumu, praktiškumu. Tai gali būti sudėtingas kelias, bet naudingas ir man pačiai, ir visuomenei. Aplanko puikus jausmas, kai padedi privačiam žmogui ar įmonei susekti užpuoliką ir išvengti nuostolių arba užtikrini jų duomenų saugumą“.

Prof. Romualdo Viskantos vardinė stipendija

Šių metų balandžio 26 d. buvo įkurta nauja, prof. Romualdo Viskantos, 10 000 dol. vardinė stipendija Lietuvių skautų sąjungos nariams.

Reikalavimai stipendijai gauti.

1.                   Kandidato/kandidatės pasirinkta mokslo šaka – „Bachelor of Science“, pvz., biologija, chemija, fizika, inžinerija, matematika ir pan. Pirmenybė teikiama tiems kandidatams/kandidatėms, kurie/kurios studijuoja inžineriją.

2.                   Kandidatas/kandidatė yra aktyvus/aktyvi ir pasižymėjęs/pasižymėjusi Lietuvių skautų sąjungos narys/narė–vadovas/vadovė.

3.                   Kandidatas/kandidatė turi būti baigęs/baigusi antrus („sophomore“) universiteto metus,

Gali kandidatuoti ir magistro bei daktaro laipsnio siekiantys studentai.

4.                   Pažymių vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 3.25 balo iš 4 balų.

5.                   Kandidatas/kandidatė turi stipendiją panaudoti studijoms bet kurioje pripažintoje („accredited“) Ilinojaus ar Indianos mokslo įstaigoje.

Prof. Romualdas (Romas) Viskanta gimė 1931 m. liepos 16 d. Marijampolėje. Visą savo aktyvaus mokslininko gyvenimo tarpsnį – nuo 1986 m. iki išėjimo į pensiją 2002 m. – profesorius, dirbdamas Purdue universitete, paskyrė šilumos mainų procesų tyrimams, svarbiems branduolinių reaktorių („nuclear reactor“) aušinimo optimizavimo ir reaktorių saugos didinimo problematikai. Jo patirtis buvo taikoma įvairių ministerijų ir žinybų patariamuosiuose komitetuose JAV, ypač pažymėtina veikla Nacionalinėje erdvės ir aeronautikos administracijoje (NASA). 2002 m. prof. R. Viskantai buvo suteiktas Purdue universiteto profesoriaus emerito, o 2007 m. – Garbės Daktaro vardas. Mokslinės informacijos institutas 2001 m. profesorių įvardijo kaip daugiausia cituotą savo tyrimų srityje mokslininką. Prof. R. Viskanta yra per 500 mokslinių straipsnių, skelbtų JAV, Japonijos ir Europos prestižiniuose žurnaluose, autorius. Prof. Romas Viskanta yra buvęs Vydūno jaunimo fondo tarybos pirmininkas.

Pirmuoju prof. Romo Viskantos vardinės stipendijos laureatu tapo s. v. Andrius Deuschle. Brolis Andrius studijuoja Actuarial Science/Statistics Purdue universitete. Jis įstojo į „Lituanicos“ tuntą 2005 m., yra buvęs skautų vyčių kandidatu bei skautų vadovu. Savo prašyme stipendijai gauti jis rašė: „Mamos dėka labai vertinu savanorystę. Mama dar ir dabar mane skatina Pasaulio lietuvių centre padėti įvairiose veiklose. Aš supratau, kad savanorystė yra pagalbos rankos ištiesimas tiems, kuriems jos reikia“.

Dr. Arvydo Kudirkos vardinė stipendija

Praėjusiais metais buvo įkurta dr. Arvydo Kudirkos 1 000 dol. vardinė stipendija Lietuvių skautų sąjungos nariams, studijuojantiems biologiją, chemiją, fiziką, inžineriją, matematiką.

Šių metų laureatas – s. v. Lukas Šmidtas. Brolis Lukas studijuoja biologiją Valdosta State universitete Džordžijoje. Skautauti Lukas pradėjo 2005 m. Atlantos rajone. Jis priklauso JAV Lietuvių jaunimo sąjungai bei Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai, taip pat šoka tautinius šokius Atlantos LB tautinių šokių kolektyve „Jievaras“. Brolis Lukas negalėjo atvykti į stipendijų įteikimo šventę. Renginio metu buvo perskaityta jo atsiųsta padėka.

Lietuvių skautų sąjungos (LSS) nariams skirtos vardinės stipendijos

Nuo 2010 metų Vydūno jaunimo fondas pradėjo skirti 1 000 dol. vardines stipendijas studijuojantiems Lietuvių skautų sąjungos nariams. 2020 metais nutarta šią stipendiją padidinti iki 1 500 dol. Iš viso šiais metais skirta 18 1 500 dol. vertės stipendijų.

Šių metų stipendijos pavadintos Viktoro Kamantausko vardu, kadangi šiais metais minime 70-ąsias jo mirties metines.

Viktoras Kamantauskas gimė 1899 m. spalio 28 d. Rumšiškėse. Jis buvo Lietuvos žurnalistas, kalbininkas, vertėjas. 1906 m. su tėvais išvyko į JAV. Nuo 1919 m. Yale universitete studijavo klasikinę filologiją. 1921 m. grįžo į Lietuvą, nuo 1922 m. Lietuvos universitete studijavo kalbotyrą, lankė K. Būgos paskaitas. 1923–1924 m. Montpelier universitete Prancūzijoje studijavo prancūzų kalbą. Nuo 1924 m. Lietuvoje dirbo mokytoju Telšių ir Plungės gimnazijose, vėliau – Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1931 m. – ELTOS vyriausiasis redaktorius. 1938–1940 m. – Lietuvos konsulas Latvijoje. 1941–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė anglų kalbą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1950 m. atvyko į JAV, dalyvavo lietuviškoje veikloje. Išvertė Victor Hugo, Charles Dickens ir kitų rašytojų kūrinių, taip pat knygą „Skautybė berniukams“.

                      Pirmoji Viktoro Kamantausko vardinės stipendijos laureatė – g. t. n. Ariana Chiapetta. Sesė Ariana įstojo į „Nerijos“ tuntą 2006 m. Ji yra buvusi tunto komendante, praėjusiais metais buvo skaučių ir gintarės kandidatės vadove Detroite. Sesė Ariana studijuoja Animal Science ir Criminal Justice Michigan State universitete.

Antrasis laureatas – s. v. Matas Deuschle. Brolis Matas įstojo į ,,Lituanicos” tuntą 2008 m. Šią vasarą buvo vandens sargu būriavimo ir Rako stovyklose. Brolis Matas pradės inžinerijos studijas Ilinojaus universitete Urbana-Champaign.

Trečiasis laureatas – s. v. Jokūbas Gučius. Brolis Jokūbas įstojo į „Lituanicos“ tuntą 2007 m. Jis – buvęs skautų draugininko pavaduotojas stovyklose, padėdavęs darbo savaitgaliais Rako stovykloje, taip pat mugėse bei įvairiuose lėšų telkimo vajuose. Brolis Jokūbas studijuoja verslą (pre-med track) Alabamos universitete.

G. fil. Vaida Narytė – mūsų ketvirtoji laureatė. Sesė Vaida yra Čikagos skyriaus Akademikių skaučių draugovės/Korp! Vytis valdybos sekretorė, ilgametė Nerijos tunto įvairių pareigų vadovė. Ji buvo išrinkta LSS Seserijos vadijos sekretore. Šiuo metu sesė Vaida baigia studijas St. Mary-of-the-Woods kolegijoje, siekia meno terapijos magistro laipsnio.

Penktoji laureatė – vyr. sk. Tessa Papartytė. Ji įstojo į „Aušros Vartų/Kernavės“ tuntą 2008 m. Tessa smuikuoja visur, kur pakviesta, padeda draugovėse ir mugių metu. Ji studijuoja Health Sciences (pre-med track) Saint Louis universitete.

G. t. n. Arija Simonaitytė – šeštoji laureatė. Sesė Arija įstojo į „Nerijos“ tuntą 2010 m. Ji yra padėjusi ūdryčių ir jūrių jaunių vadovėms,  buvusi laužavede ir vandens sarge stovykloje. Sesė Arija studijuoja matematiką ir psichologiją Purdue universitete.

Septintasis laureatas – s. v. Lukas Stankus. Brolis Lukas pradėjo skautauti „Lituanicos” tunte 2008 m. Jis neturi einamų pareigų, bet yra padėjęs broliams skautams jų BSA Eagle scout projektuose. Lukas taip pat yra ateitininkas. Jis studijuoja Exercise Science Western Michigan universitete.

S. v. Tadas Stankus – mūsų aštuntasis laureatas. Brolis Tadas taip pat įstojo į „Lituanicos“ tuntą 2008 m.  Jis neturi einamų pareigų, bet yra padėjęs broliams skautams jų BSA Eagle scout projektuose. Tadas – ateitininkas. Jis studijuoja inžineriją Ilinojaus universitete Urbana-Champaign.

S. v. senj. Vytas Stankus – paskutinysis laureatas. Brolis Vytas įstojo į „Lituanicos“ tuntą 2006 metais. Jis  – buvęs vilkiukų draugininko pavaduotojas, taip pat vadovavęs skautams ir prityrusiems skautams. Brolis Vytas studijuoja kasybos inžineriją Kentucky universitete.

 Po stipendijų įteikimo VJF valdybos pirmininkė fil. Vida Brazaitytė priminė, jog šiandien susirinkome ne tik apdovanoti gabiuosius mūsų bendruomenės studentus, bet ir pagerbti talentingą ir Vydūno jaunimo fondui nepaprastai dosnią pianistę Raimondą Apeikytę, kuriai šiais metais būtų sukakę 75-eri metai.

Raimonda Apeikytė gimė 1946 m. rugsėjo 30 d. Memmingene, Vokietijoje. Dar būdama kūdikiu, su tėveliais Vytautu ir Nele Venclauskaite Apeikiais, atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje, Brighton parke. Nuo 6-erių metukų ji pradėjo mokytis skambinti pianinu muziko Antano Nako studijoje, o sulaukusi 9-erių jau ėmė koncertuoti. Būdama 10-ties metų buvo priimta į DePaul universiteto Čikagoje Parengiamąjį skyrių mokytis muzikos.

1959 m. R. Apeikytė persikėlė į Los Andželą, kur baigė St. Brendan’s pradinę mokyklą ir pirmus metus mokėsi pas muziką Bronių Budriūną. Studijuodama muziką Immaculate Heart kolegijoje pas talentingą profesorių John Larkin įstojo į Immaculate Heart mergaičių gimnaziją.

1964 m. aukštesniųjų mokyklų jaunųjų menininkų varžybose Raimonda laimėjo pirmąją premiją jai tą dieną su simfoniniu orkestru atlikus Brahms piano koncertą Nr. 2. 1967 m. kolegijų pianistų konkurse Raimonda laimėjo pirmąją premiją, su simfoniniu orkestru atlikusi Čaikovskio piano koncertą Nr. 1. 1968 m. ji buvo apdovanota „Irving Ruby Memorial Award“ (pirmąja premija).

Tais pačiais metais menininkė baigė kolegiją „Bachelor of Arts“ laipsniu, toliau studijavo California State universitete Northridge (pianisto Ruiz klasėje). 1970 m. jai suteiktas „Master of Arts“ laipsnis ir ji buvo pakviesta tame pačiame universitete dėstyti muziką, bet po vienerių metų perėjo į University of Southern California medicinos fakultetą gavusi administracinį darbą, kur dirbo daug metų.

Žurnalistas Jurgis Gliauda po vieno Raimondos koncerto rašė: „Raimonda yra atstovė tos šviesiausios mūsų jaunimo grupės, kuri nebijo atkakliausio darbo, kur studijos ir talentas sueina į džiuginančią darną. Įtaka tėvų, Nelės (buvusios Kauno valstybinio teatro aktorės) ir Vytauto Apeikių, įpynė lietuvišką giją į Raimondos gyvenimą. […] Raimondos Apeikytės skambinimo technika iš karto pagauna savo užtikrintu brandumu. Ji naudoja klaviatūrą ir pedalą su elegantišku laisvumu, tačiau ir tas „griaustiniškumas“, kuris yra neišvengiamas Beethoveno kūriniams, mus pasiekia puikioje savo formoje, be pastangų jį pabrėžti ar išskirti“. Muzikė Giedra Gudauskienė rašė: „Ji gali būti temperamentinga kaip Kalifornijos drebanti žemė ir būti rami kaip Salton Sea pavakarės prieblandoje“. Kitas gražus įvertinimas: „Raimonda yra toks žmogus, kurio kalbos žodyne nėra žodžio „ne“. Prašoma ji visiems padeda, visiems patarnauja.

Taigi todėl dalyvauti jos koncerte mums visiems yra ne tik malonumas, bet ir pareiga“.

1973 ir 1974 metais kaip akompanistė ji dalyvavo „Opera Buffet“ operų „Carmen“, „Tosca“, „Rigoletto“, „Cavaleria Rusticana“ ir „Pagliacci“ pastatymuose. Raimonda Apeikytė yra sukūrusi muziką dvylikai dainų ir keletą pjesių fortepijonui: poeto Alfondo Griciaus eilėms „Gulbė ir vėjai“ bei „Nokturnai“, poeto Vinco Kazoko eilėms „Vietoje maldos“, Bernardo Brazdžionio eilėms „Motina“, Vytauto Aido  – „Tikiu“, Vinco Mykolaičio-Putino eilėms „Romansas“, Mykolo Linkevičiaus – „Tu nebūsi mano“, nežinomo autoriaus eilėms „Pabučiavimas“, pjesę „Fantasia“ fortepijonui. Daugelį metų menininkė dalyvavo lietuvių, latvių, estų, italų, amerikiečių renginiuose atlikdama menines programas. Įsimintinas 1968 m. „God Bless America“ koncertas, kuriame ji atliko Jerome Vaughan „Dream Concerto“ premjerą su Burbank simfoniniu orkestru diriguojant maestro Louis Palange. Koncertas vyko Burbank vasaros teatre, kuriame dalyvavo daug žymių žmonių, tarp jų – ir valstybių atstovai.

Raimonda Apeikytė atliko per 500 įvairių koncertų bei muzikinių pasirodymų scenoje įskaitant dvylika solinių koncertų, aštuonis koncertus kartu su kitais pianistais ar solistais ir trylika pianino koncertų su simfoniniais orkestrais. Ji koncertavo didesniuose JAV miestuose, Kanadoje, Pietų Amerikos valstybėse. Taip pat akompanavo 1966 m. ir 1971 m. vykusiose Lietuvių dainų šventėse Čikagoje. Muzikė dirbo su latvių vyrų choru ir ilgą laiką akompanavo Los Andželo vyrų kvartetui, vietos ir atvykusiems solistams, 1989 m. Lietuvoje su Los Andželo vyrų kvartetu atliko trylika koncertų. JAV LB Kultūros taryba už muzikinę veiklą 2002 m. paskyrė Raimondai Apeikytei premiją.

Los Andžele džiaugėsi Raimondos Apeikytės įvertinimu. Prelatas Jonas Kučingis tiksliai apibūdino Raimondos Apeikytės reikšmę Kalifornijos lietuvių kolonijai: „Tai menininkė, kuri Dievo jai dovanotu talentu dosniai dalijasi su visais kiekviena proga“.„Los Angeles Times“ muzikos kritikas Stephen Cera, pats dalyvavęs koncertuose kaip pianistas, rašė: „Solistės Raimondos Apeikytės muzikiniai švarus, ritmiškas ir jautrus skambinimas sutvirtino orkestro pastangas. Ji puikiai atliko ir švelnias, ir melodramatiškas melodijas bei buvo pati pajėgiausia viso koncerto dalininkė“. „Herald American“ muzikos kritikas Vance Hays rašė: „Santykis tarp orkestro ir aukščiausios klasės pianistės Raimondos Apeikytės buvo pasigėrėtinas“. Elena Vasyliūnienė laikraštyje „Draugas“ rašė: „Raimonda Apeikytė turi milžinišką, sakyčiau vyrišką,  techniką. Ji skambina ritmiškai, interpretuoja labai individualiai, laisvai, kaip tikra menininkė. Ji turi gerą muzikinį skonį, nebijo sunkių veikalų“.

Raimonda Apeikytė į Amžinuosius namus iškeliavo 2017 m. sausio 28 d. Los Andžele. Vydūno jaunimo fondas lenkia galvą dosniai, nuoširdžiai, talentingai pianistei a. a. Raimondai Apeikytei už palikimą, kuris rems lietuvių kilmės studentus ne vieną dešimtmetį. Vydūno jaunimo fondas, siekdamas įamžinti visų gerbiamos Raimondos Apeikytės atminimą, dėjo pastangas Kryžių kalnelyje, šalia Pasaulio lietuvių centro, pastatyti kryžių, tačiau pandemija sutrukdė. Tikimės, kad iki kitų metų stipendijų įteikimo šventės tai bus įvykdyta.

Šventei baigiantis VJF fondo valdybos pirmininkė fil. Vida Brazaitytė, renginio svečius pakvietusi pabendrauti ir pasidalyti mintimis prie vaišių stalo, visiems, susirinkusiems į Vydūno jaunimo fondo stipendijų įteikimo šventę, išreiškė nuoširdžią padėką – stipendijų įteikimo dalyviams, kad atėjo paremti jaunimo, dosniems aukotojams, be kurių nebūtų įvykdyti gerieji darbai, meninės programos atlikėjoms, kurios sužadino mumyse gražiausius jausmus, bei šių namų šeimininkei Astai Zimkienei. Ir iškilmingai kreipėsi į šio vakaro laureatus Vilhelmo Storosto–Vydūno žodžiais: ,,Aš iš lietuvių tautos laukiu, kad ji vykdytų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų aukštesnio, kilnesnio žmoniškumo”! Jaunime, įsidėmėkite šiuos Vydūno žodžius. Siekite geresnio, aukštesnio idealo. Vydūno jaunimo fondas reiškia nuoširdžią padėką Jums visiems. Sveikiname mūsų nuostabų jaunimą!”

Kasmetinė VJF fondo stipendijų įteikimo šventė. Renginio moderatorė – VJF valdybos pirmininkė fil. Vida Brazaitytė. Dešinėje – VJF tarybos pirmininkas fil. dr. Arūnas Draugelis.

Straipsnio ir nuotraukų autorė Živilė Gurauskienė

16 807 komentarai

  325. omi coin kurs

    Reading your article helped me a lot and I agree with you. But I still have some doubts, can you clarify for me? I’ll keep an eye out for your answers.

    Atsakyti ↓
  360. gate io

    For my thesis, I consulted a lot of information, read your article made me feel a lot, benefited me a lot from it, thank you for your help. Thanks!

    Atsakyti ↓
  571. gate.io

    I have read your article carefully and I agree with you very much. This has provided a great help for my thesis writing, and I will seriously improve it. However, I don’t know much about a certain place. Can you help me?

    Atsakyti ↓